- išdildyti
- išdi̇̀ldyti vksm. Lai̇̃kas daũg ką išdi̇̀ldė.
.
.
išdildyti — išdìldyti tr. 1. ištrinti, išzulinti: Neteptais ratais išvažiavai, ir išdìldei stebules Kp. 2. prk. išnaikinti, panaikinti: B[uv]o daug priteisę, tik paskui išdìldė Gs. Strielčius išdildyčia, gančius išvaikyčia, nors vienus metelius spakainiai … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrinti — ištrìnti, ištrìna (ìštrena), ištrynė tr. K, Š, Rtr, KŽ; Q63, R, MŽ, M, L 1. Klt trinant ištepti: Svogūnu ìštrini duonkubilį, ka skonis jau būtų Šln. Akmenim diečką kopūstam iššutina, medum ìštrina Klt. Ištrìnti grindis vašku DŽ1. Degutu… … Dictionary of the Lithuanian Language
apdildyti — apdìldyti tr. 1. aptrinti, apzulinti: Jūsų tekėlas jau gerokai apdildytas Kp. 2. prk. apnaikinti: Buvo rankos labai karpuotos, dar̃ jau biskį apdil̃dė Rdm. dildyti; apdildyti; išdildyti; nudildyti; padildyti; pardildyti … Dictionary of the Lithuanian Language
dildyti — dìldyti, o (dìldžia), ė tr., dildyti, dil̃do, dil̃dė 1. trinti, zulinti: Kam tu dìldai kirvį, peilį, be parstojo galąsdamas J. Girnelės dildo aukso žiedelį J.Jabl. Mindžios mano kapelį, dildys mano veidelį JD841. 2. prk. naikinti: Vanduo, kurį … Dictionary of the Lithuanian Language
išdildinti — išdìldinti žr. išdildyti 2: Išdildinti visokį atminimą apie tą senosios civilizacijos židinį Šlč. | refl.: Maldos neišsidìldino Rmš. dildinti; išdildinti; nusidildinti; padildinti; pardildinti; sudildinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdildymas — išdìldymas sm. (1) → išdildyti 2: Atėjo ir baudžiavos išdildymo laikas V.Piet. dildymas; išdildymas; sudildymas … Dictionary of the Lithuanian Language
išimti — išim̃ti, ìšima (ìšema), išėmė tr. 1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvaršinti — tr. kvaršinant, varginant išdildyti: Jau sena, viskas iškvaršyta iš galvos, tai nieko ir nė neatsimenu Gs. ◊ galvą iškvaršinti įkyrėti: Tiek iškvaršino man galvą, kad nieko negaliu dirbt Btr. Iškvaršino tie asilai man senam galvą Brs. Rūpesčiais… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaižyti — 1 išlaižyti tr. 1. SD414, K, J, Ar laižant išvalgyti, išėsti; švariai viską suvalgyti: Vilkas avelėm kojas nulaužo, smegenėlius išlaižo Grž. Kada sugrįžo kareivis atgal, jau to žmogaus didžiojo nerado ir viskas jau buvo išlaižyta to milžino… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstumti — išstùmti, ìšstumia (ìšstuma Š, NdŽ), išstūmė K, Rtr, Š, NdŽ 1. tr. H, R48, MŽ65, Sut, N, LL202, L stumiant išvaryti, pašalinti iš vidaus: Išstumk iš stubos girtuoklį J. Išstūmė až durų OG107. Išstūmė su visais rėmais [langą] Pt. Motina aną… … Dictionary of the Lithuanian Language